41-OMEGA FILE 522 Galapagos, Ecuado

41-

OMEGA FILE 522
Galapagos, Ecuador


'Got your sun hats?'said Arla.
'Why?' Asked Jude. 'Where are we going now?'
'South America,' Arla said.
'Big place,' said Jude. 'How about Chile? I like chile.'
'No, it's Ecuador. You're going to the Galapagos Is lands,a thousand kilometres out in the Pacific Ocean.'
'Oh right,' Hawker said. 'Are you going to tell us why?'
Arla looked unhappy. 'Threr's something strange going on. EDI is getting emails every day from the Galapagos. They'er all about Isabela Island and they all say things like this.' He gave Hawker and Jude a piece of paper.
Hawker and Jude looked at Arla, and then laughed. 'There are a lot of crazy people out there on the Internet,' said Jude. 'You don't believe this one - do you?'
'Perhaps it's crazy, and perhaps it's not,' said Arla. 'But when we email back with questions, they don't answer. The Americans are watching the island by satellite, but they don't want to tell us why. There are two Australianships going there. The Mexicans are getting very excited, and the Ecuadorians are saying nothing ... Something is happening on Isabela. What is it? We want to know.'
* * * * * * *

From Brussels to the Galapagos is a long way. Hawker and Jude took a plane to Cuba, a second plane to Ecuadoor, then a third plane out to Baltra Island, in the Galapagos. When they got out of the plane, a wall of hot air hit them.
'Whew,'said Hawker. He put on his sun hat quickly.
'They went across to Santa Cruz Island and down to puerto Ayora. There they found a boat, the Sea-Lion, to take them to Isabela, about 90 kilometres away. At first, the boatman, Gonzalo, did not want to take them.
'My boat can take ten people,'he said. 'It's a very good boat, but very expensive for only two people.'
Jude smiled at him. 'Not for two rich people.'
'Rich?' said Hawker. 'It's not our money - ouch!'
Jude hit him hard on the arm. We're on holiday,' she told Gonzalo. We want to see the giant tortoises on Isabela.'she looked at Hawker. Don't we?
'Er, yes. That's right,' said Hawker quickly.
We're very interested in the giant tortoises.'
On the way to Island Jude eead a book about the Galapagos, and Hawker watched the sea. 'Isabela is a very young island,' Jude told him. 'And it has - listen to this!-six volcanoes. One erupted only two year ago.'
'Oh that's great!' Said Hawker. 'Crazy emails, strange visitors in the middle of the Pacific, and now erupting volcanoes! Thank you, Arla!'
Not many people lived on Isabela, and puerto Villamil was usually a sleepy place. But when the sea-lion arrived, there were about fifty people donw by the sea. There were two small boats, and on them Hawker and Jude could see chairs and tables, beds, boxes and bags, and a bicycle.
Gonzalo celled out in Spanish to the people on the boats, then turned to Hawker and Jude. 'Lots of people are laeving Isabela,' he said. 'They are afraid.'
'Afraid of what?' asked Jude. 'Go and talk to them, Hawker. Your Spanish is better than mine.'
Hawker. came back half an hour later. 'You're not going to believe this,' he told Jude. The people here say there's a spaceship on Isbela. It came down ten day ago, right down inside volcano Alcedo. And it's still there.'
'How do they know that?'said Jude.
'There's an Australian, Dr Jim Miller, up on Alcedo.
He works here, studying giant tortoises. He saw the spaceship, and now he's waithing for the visitors to come out.'
'So the "visitors" in those emails are extraterrestrials. ETs. Little green men from another planet. Oh dear,' said Jude . 'Can we go home now, Hawker?'
Hawker laughed. 'No, we can't. We climb Volcano Alcedo,' he said. 'Talk to Dr Miller. Say hello to the ETs.'
'Oh dear,' Jude said again. 'I was afraid of that.'
Gonzalo took them in the Sea-Lion up to Shipton Cove. There, very early the next morning, Hawker and Jude began their climb up the volcano.
'There is a path,' Gonzalo told them, but it is five hours to the top and hard climbing. And very, very hot. You must carry water - two litres for one person for one day. You must alerp at et the top and come down tomorrow - but not when the sun is high in the sky. And be careful, please!'
'Careful of the spaceship visitors, you mean?' Said Jude.
'I don't know about spaceships,' smiled Gonzalo, 'but Volcano Alcedo is always a little excited - she is always doing something new.'
It was a very hard climb. After two hours, they stopped under some trees. They drank some water and looked out over the blue sea. The black volcanic rocks under their feet were hot from the sun.
'It's so beautiful here,' said Jude.
'Mmm. Yes and no,' said Hawker. Then, 'Hey, Jude! Look! That animal, over there by that rock. What - is - it?'
'Oh, wow!' whispered Jude. 'It's an iguana - a Galapagos iguana. Isn't he wonderful?'
The iguana stared at them with its hot orange eyes, and did not move. Its body was about a metre long, and an orange-yellowy colour.
It looks about a thousand years old,' said Hawker. 'A very strange animal.'
'Everything about this island is strange,' said Jude.
They climbed and climbed, and the sun got hotter and hotter. After three more hours they came to the top, and looked down into the great crater of Alcedo, two hundred metres deep and seven kilometres across. To the north and the south they could see more volcanoes, and across the sea to the west the island of Fernandina - but they could not see Dr Miller or his camp.
'We need to go round the crater to the south,' said Hawker. 'It's another two hours' walk, the villagers said.'
It was hard walking over the black lava rock, and once Hawker nearly fell. Jude caught his arm.
'Don't break a leg here,' she said. 'I don't want to cayyy you back down to the boat.'
'Why not?' said Hawker. 'I carried you home once.'
'We weren't on top a of a volcano then,' said Jude. At last they saw Dr Miller's camp,and ten minutes later they arrived. Dr Miller was short, very brown, and angry.
'Go away!' he shouted. 'You're Americans, aren't you?'
'No, we aren't,' said Hawker. 'We're Euroean. How do you do, Dr Miller?'
'What are you doing here?' he said angrily.
'We'd like to talk you,' said Jude quietly. 'About the spaceship down donw in the crater. Why are you soangry?'
'Because nobody listens to me!' said Dr Miller. 'Nobody believes me! The Americans say, "Oh, crazy man!". The Australian government says, "Get some sleep!" What can i do?
Something very important is happening on this planet, and nobody is listening!'
'Well, we're here now, and we're listening,' Jude said.
Dr Miller looked at them. 'Who do you work for?'
'Europe,' said Hawker. 'Europe is very interested in this spaceship. Please tell us about it.'
'Ah, the emails did get through, then,' said Dr Miller.
'Who did the emails come from?' asked Hawker.
'Ecuadorian friends,' said Dr Miller. 'Over on Santa Cruz. Look, I've got some beer here. You want one?'
They sat on the black lava rocks under the hot sun, and drank hot beer. Below them clouds of smoke and steam moved this way and that way across the carter. And was there, under those clouds, a spaceship from another planet?
Sometimes I think I can see it down there,' said Jim Miller, 'but mostly I can't. It's a great white thing, and long legs came out of it when it came down.'
'But why here, Jim?' said Jude. 'Why into a volcano?'
'Who knows?' Said Jim. 'Perhaps they like hot places. Perhaps they need something from the hot lava.'
'And why are you angry with the Americans, Jim?' Hawker asked. 'I know their beer's no good, but...'
'They watched this spaceship on their satellite. I know they did. They know it's here, but they don't want the world to know. They don't want people like you and me to meet any extraterrestrial visitors. Oh no! They want it all to be a big secret. Then they can be top dog.'
Just then there was a sudden noise, a BOOM deep below the ground. 'What...what was that,Jim?' Asked Jude.'

Resultados (lituano) 1:

41-OMEGA FAILĄ 522 Galapagų, Ekvadoras"Turiu savo saulės skrybėlės?" minėtos Arla. "Kodėl?" Užduodami Judas. "Kur mes einame dabar?" "Pietų Amerika," Arla sako. "Didelis vieta," sakė Lina. "Kaip apie Čilės? Man patinka Čilės. " "Ne, tai Ekvadoras. You gonna Galapagų yra žemių, tūkstančius kilometrų, ir Ramiojo vandenyno. " "Oi teisė," sakė laumžirgis. "Ar ketinate Papasakok, kodėl?" Arla atrodė nelaimingas. "Threr's kažkas keisto vyksta. EDI vis laiškus kiekvieną dieną iš Galapagai. They'er Viskas apie Isabela Island, ir jie visi sako tai, kaip ši. " Jis davė laumžirgis ir Judas popieriaus. Laumžirgis ir Judas pažvelgė Arla, ir tada juoktis. "Yra daug kvailai žmonių ten internete," sakė Judas. "Tu netiki tai vienas - tu?" "Galbūt tai yra pamišęs, ir galbūt tai ne," sakė Arla. "Bet kai mes laišką atgal su klausimais, jie negali atsakyti. Amerikiečiai žiūrite salos palydovą, tačiau jie nenori mums papasakoti kodėl. Yra du Australianships ten eiti. Meksikos yra labai malonu gauti, o kad Ecuadorians sako nieko... Kažkas vyksta Isabela. kas tai? Mes norime žinoti. " * * * * * * * Iš Briuselio į Galapagai yra labai toli. Laumžirgis ir Judas paėmė plokštumoje Kuba, antrasis lėktuvas į Ecuadoor, tada trečiosios plokštuma į salą Baltra, Galapagai. Kai jie išlipo iš lėktuvo, karšto oro sieną hit juos. "FIU," sakė laumžirgis. Jis įdėti į kepurę saulės greitai. "Jie nuėjo per Santa Kruso sala ir iki puerto Ayora. Ten jie rado valtis, jūrų liūtai, imtis juos Isabela, maždaug 90 kilometrų kelio. Iš pradžių keltininkas, Gonzalo, nenorėjo priimti juos. "Mano valtis gali būti dešimt žmonių," sakė jis. "Tai labai gera valtis, bet labai brangus ir tik dviems asmenims." Jude jam nusišypsojo. "Ne už dviejų turtingų žmonių." "Turtingas?" sakė laumžirgis. "Tai ne mūsų pinigus - o!"Jude trenkė sunku ant rankos. Mes atostogas, "ji sakė Gonzalo. Mes norime pamatyti milžinišką vėžliai Isabela. "ji pažvelgė laumžirgis. Ne mes? Er, taip. That's right, "sakė laumžirgis greitai. Mes labai suinteresuoti milžinišką vėžliai. " Pakeliui į salą Jude eead knygą apie Galapagų ir laumžirgis žiūrėjo į jūrą. "Isabela yra labai jauni sala," Jude jam. "Ir jis turi - klausytis!-šeši ugnikalniai. Vienas prasidėjo tik prieš du metus. " "Oh that's great!" Minėtos laumžirgis. "Crazy laiškus, keistais lankytojų viduryje Ramiojo vandenyno, ir dabar išsiverždavo ugnikalniai! Ačiū, Arla! " Ne daug žmonių gyveno Isabela ir puerto Villamil buvo paprastai mieguistas vieta. Bet kai jūrų Liūtas atvyko, ten buvo apie penkiasdešimt žmonių donw prie jūros. Ten buvo du maži laivai, ir ant jų laumžirgis ir Judas galėjo pamatyti kėdės ir stalai, lovos, dėžės ir krepšiai ir dviratis. Gonzalo vienaląsčius ispanų kalba žmonės laivų, tada kreipėsi į laumžirgis ir Judas. "Daug žmonių yra laeving Isabela," sakė jis. "Jie bijo." "Bijo, ką?" paklausė Judas. "Eiti ir pasikalbėti su jais, laumžirgis. Jūsų ispanų yra geriau nei mano. " Laumžirgis. atėjo atgal pusė valandos. "Ne ketinate patikėti," jis pasakė Judas. Žmonės čia sako Isbela yra erdvėlaivis. Ji atvyko dešimt dienų, iš karto žemyn viduje Alcedo vulkanas. Ir jis vis dar ten. " "Kaip jie žino, kad?" minėtos Judas. "Ten yra Australijos, Dr Jim Miller, iki Alcedo. Jis čia dirba, studijuoja milžinišką vėžliai. Jis pamatė kosminis laivas, ir dabar jis yra waithing lankytojams išeiti. " "Todėl tuos laiškus"lankytojų"yra nežemiškos. ES LPS. Šiek tiek žalias vyrų iš kitos planetos. O gerbiamas, "sakė Lina. "Mes galime eiti namo dabar, laumžirgis?" Laumžirgis juoktis. "Ne, mes negalime. Mes lipti ugnikalnį Alcedo, "sakė jis. "Dr Miller pasikalbėti. Pasakyti labas LPS. " "Oi mielas," Jude sakė dar kartą. "Aš bijau, kad." Gonzalo juos paėmė, jūrų Liūtas iki Shipton Cove. Ten labai anksti kitą rytą, laumžirgis ir Judas pradėjo savo įkopti vulkanas. "Ten yra kelias," Gonzalo pasakė jiems, bet tai penkių valandų į viršų ir sunku laipioti. Ir labai, labai karšta. Turi atlikti vandens - du litrai vienam asmeniui vienai dienai. Jūs turite alerp et viršaus ir nusileisti rytoj - bet ne kai saulė yra didelis danguje. Ir būkite atsargūs, prašom! " "Atsargūs erdvėlaivis lankytojų, reiškia?" Minėtos Judas. "I don't know apie erdvėlaivius," nusišypsojo Gonzalo, "bet vulkanas Alcedo visada yra šiek tiek susijaudinęs - ji visada daro kažką naujo." Tai buvo labai sunku lipti. Po dvi valandas, jie sustojo pagal kai kurių medžių. Jie gėrė šiek tiek vandens ir mėlyna jūra atrodė. Juodos vulkaninės kilmės uolų po kojomis buvo karšto nuo saulės. "Yra labai gražus čia," sakė Lina. "Mmm. Taip ir ne, "sakė laumžirgis. Tada, "Ei, Judas! žiūrėti, žiūrėk! Kad gyvūnas, ten tos uola. Kas - yra -? " "Oi, Oho!" pašnibždėjo Judas. "Tai – Galapagos iguana iguana. Ar jis ne nuostabus? " Iguana prad˛iai į juos su savo karšto oranžinės akys, ir nebuvo perkelti. Jos kūnas buvo apie metro ilgio, o gelsvi oranžinė spalva. Atrodo, apie tūkstantis metų, "sakė laumžirgis. "Labai keista gyvūnas." "Viskas apie šią salą yra keista," sakė Judas. Jie pakilo ir pakilti, ir saulės gavo šilčiau ir šilčiau. Po trijų valandų jie atėjo į viršų, ir pažvelgė žemyn į Alcedo, du šimtai metrų gylio ir septynių kilometrų per didelis krateris. Į šiaurę ir pietus jie galėjo matyti daugiau ugnikalniai, ir į jūrą ir vakarus Fernandina sala - bet jie negalėjo pamatyti Dr Miller ar jo stovyklą. "Mums reikia apvažiuoti krateris į pietus," sakė laumžirgis. "Tai dar dvi valandas pėsčiomis, gyventojai sakė." Tai buvo sunku vaikščioti per juodos lavos uolienų, ir vieną kartą beveik nukrito laumžirgis. Jude sugauti savo ranką. "Nereikia nutraukti koją čia," sakė ji. "Aš nenoriu cayyy jums atgal į laivą." "Kodėl gi ne?" sakė laumžirgis. "Aš atlikti galite namuose vieną kartą." "Mes ne ant viršaus, vulkano tada," sakė Lina. Pagaliau jie pamatė Dr Miller stovykla, ir dešimt minučių vėliau, jos atvyko. Dr Miller buvo trumpas, labai ruda ir piktas. "Eik šalin!" jis šaukiantį. "Jūs esate amerikiečių, ne tu?""Ne, mes ne," sakė laumžirgis. "Mes Euroean. Kaip jūs darote, Dr Miller? " "Ką tu čia darai?" jis piktai pasakė. "Norėtume kalbėti jums," sakė Jude tyliai. "Apie erdvėlaivis žemyn donw krateris. Kodėl tu soangry? " "Todėl, kad niekas klauso man!" sakė Dr Miller. "Niekas tiki mane! Amerikiečiai sako: "Oi, pamišęs vyras!". Australijos vyriausybė sako: "Kažkiek miego!" Ką daryti? Kažką labai svarbaus vyksta šioje planetoje, ir niekas klausytis! " "Na, mes čia dabar, ir mes klausytis," Jude sakė. Dr Miller žiūrėjo į juos. "Kurie ar dirbate?" "Europa," sakė laumžirgis. "Europa yra labai domina šis erdvėlaivis. Praneškite mums apie tai. " "AK, laiškus gauti per, tada," sakė Dr Miller. "Kas padarė laiškus atėjai?" paklausė laumžirgis. "Ekvadoro draugai," sako Dr Miller. "Metų Santa Cruz. Žiūrėk, aš turiu keletą alaus čia. Ir jūs norėtumėte? " Jie sėdi ant juodos lavos akmenys po karšta saule, ir gėrė karštų alų. Toliau juos debesys, dūmų ir garų persikėlė tokiu būdu ir tokiu būdu visoje, carter. Ir tie debesys, ten buvo erdvėlaivis iš kitos planetos? Kartais manau, kad aš galiu pamatyti ten, "sakė Jim Miller,", bet dažniausiai aš negaliu. Tai puikus baltas dalykas, ir ilgas kojas išėjo iš jo, kai jis atėjo. " "Bet kodėl čia, Jim?" sakė Lina. "Kodėl į vulkanas?" "Kas žino?" Minėtos Jim. "Gal jie patinka karštas vietas. Galbūt jie turi kažką nuo karštų lavos. " "Ir kodėl tu piktas su amerikiečiais, Jim?" Laumžirgis paklausė. "Aš žinau savo alų ne gera, bet..." "Jie stebėjo šį erdvėlaivį jų palydovų. Aš žinau, jie tai padarė. Jie žino, tai čia, bet jie nenori pažinti pasaulį. Jie nenori žmonės kaip jūs ir aš susitikti nežemiškos lankytojų. Oi ne! Jie nori, kad viskas būtų didelė paslaptis. Tada jie gali būti viršų šuo. " Tik tada buvo staigus triukšmo, BUMU giliai po žeme. "... Kas ką buvo tos, Jim?" Paprašė Judas. "